Į viršų
      • Rugsėjo 8 d. 13.00 val. Jurbarko krašto muziejuje vyks parodos "Išnykęs ir dingstantis paveldas: medinių žydų sinagogų architektūra" atidarymas. Daugiau apie renginius

  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show

Jurbarko dailės studijos "Formos kalba" paroda "KAUKĖS"

Parodinis projektas „Kaukės“ buvo įvykdytas 2009 metais. 
Jurbarko V. Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studija kartu su Lietuvos kino studija 7 šeštadienius iš eilės tiesiogiai dalyvavo kuriant 17 kaukių. Vieni jas gamino, kiti pasakojo apie būsimo dokumentinio filmo idėją, treti ieškojo tobulesnių techninių sprendimų, kaip pasiekti norimą rezultatą. Filmo „Kaukės: žvilgsnis į save“ prodiuserė ir režisierė Goda Rupeikaitė atrado šią dailės studiją, kaip galinčią labai lanksčiai organizuoti savo kūrybinius procesus. Ji išsakė savo kuriamo filmo idėją, kuriai kai kurioms filmo dalims įgyvendinti reikėjo specialios pagalbos, t.y. galimybės filmuoti kaukės kūrimo procesą gyvai.
Kas yra „kaukės“? Ką mes turime omenyje sakydami „užsidėti/nusiimti kaukę“? Ar ne tiesa, kad „būname be kaukių“ tik labai trumpomis, labiausiai asmeniškomis, intymiomis, nuoširdžiausiomis savo gyvenimo akimirkomis? Ar ne tiesa, jog „būdami be kaukių“ esame labiausiai pažeidžiami? Tai kas gi tai? Galimybė išgyventi dar vieną dieną, dar vieną įvykį? Tai kas ką valdo - kaukes mes, ar mus kaukės?
Pasirodo, kad kalbant apie kaukes mes galime nuklysti ir į gilią gyvenimo filosofiją, žmogaus ir visuomenės psichologiją, kultūros istoriją, senųjų pasaulio civilizacijų pasaulėžiūrą, religijotyrą.
Tačiau parodos eksponatai - papier-mache technika atliktos kaukės, yra kūriniai, kurie, galime sakyti, kūrėsi patys, tik „pasisamdė“ meistrų rankas, kad šie parūpintų reikiamą popieriaus ir klijų kiekį, papurkštų, kur reikia dažų, užteptų lako. Per savaitę - nuo šeštadienio iki šeštadienio kaukės išdžiūdavo ir pasikeisdavo taip, kad ne kartą nuostabą ir juoką sukeldavo jas kuriančioms autorėms. Pvz. norėta nulipdyti išpuoselėto veido gražuolės atvaizdą - o čia: štai tau!- žiauroko žvilgsnio, susiraukšlėjusio vyriškio veidas tave pasitinka, ir verčia radikaliai pakeisti temą. Arba kita kaukė nuo didelio kiekio šlapio popieriaus taip įdumba, subliūkšta, o vėliau sudžiūsta į ragą, kad prieš tai lipdytas antropologinis tipas pasikeičia į kito žemyno, kitos rasės žmogų primenantį veidą. Besikeičiančios, tarsi būtų gyvos, kaukės privertė autores keliauti toliau - kurti kompoziciškai sudėtingesnę kaukių aplinką: atsirado daug netikėtų motyvų, dekoratyvinių detalių, reljefinių plokštumų. Galop kaukės tapo ne vien tik kaukės, bet mini reljefai, bareljefai, gražūs parodiniai dailės kūriniai.
Vienas svarbiausių dalykų, kad šias kaukes kūrę žmonės galėjo išsilaisvinti nuo dažnai juos persekiojančios baimės sukurti „negražų“ pavidalą. Jie buvo absoliučiai nesuvaržyti išankstinių estetinių nuostatų, todėl ir jų kurtos kaukės yra labai išraiškingos, netikėtos, nematytos, tokios skirtingos!  

 

kaukes Jurb muz skelbimas