Nuo vasario 18 d. iki kovo 7 d. Jurbarko krašto muziejuje veikia moksleivių kūrybos darbų paroda „Su meile Lietuvai“, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir atrankai į respublikinio vaikų tautodailės konkurso ,,Sidabro vainikėlis“ regioninį turą.
Parodos dalyviai: Jurbarko A. Giedraičio–Giedriaus gimnazijos mokiniai ir neformaliojo ugdymo būrelio lankytojai.
Parodos dalyvių kūrybos darbų mokytojai: Irena Petruitienė, Gabija Viduolytė, Adolfas Būblaitis, Nijolė Kurtinaitienė.

Vasario 12 d. Jurbarko krašto muziejuje vyko edukacinis renginys „Valstybė – tai aš“, skirtas Vasario 16-ąjai. Renginyje dalyvavo Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos penktokai. Pasiskirstę į tris grupes, mokiniai atsakinėjo į viktorinos klausimus apie Lietuvos ir Jurbarko istoriją. Praktinę užduotį – pasigaminti emblemą – atliko visi dalyviai. Muziejaus kieme penktokai išdėliojo Trispalvę iš popierinių spalvotų išlankstytų laivelių. Prie jos nusifotografavo, aktyviausiems buvo įteikti prizai.

2016 m. vasario 25 d., 17.30 val., Jurbarko krašto muziejuje (cerkvėje) koncertas „V.A. MOCARTAS IR AMŽININKAI“

ATLIKĖJAI:

• Tarptautinių konkursų laureatas VYTENIS GURSTIS ( fleita)
• VIRGINIJA SURVILAITĖ (fortepijonas)
• ŽIVILĖ SURVILAITĖ (fortepijonas)

PROGRAMOJE: W.A. Mozart, L. van Beethoven, M.K. Oginski, L. Boccherini ir kitų kompozitorių kūriniai.

Bilietų kainos: 4, 3, 2 eurai.

Bilietai parduodami muziejuje d. dienomis ir prieš koncertą.

VYTENIS GURSTIS - fleita

20-ies tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatas. 2012 m. bakalauro studijas baigė Londono Karališkoje muzikos akademijoje (prof. W, Bennett kl.), o šiuo metu studijuoja Kelno aukštojoje muzikos akademijoje. 2004-2009 m. buvo skirta M. Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo "Pagalba Lietuvos vaikams" stipendija. Koncertuoja Lietuvoje, Vokietijoje, Anglijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje, JAV, Latvijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir kt. šalyse. Dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose "Sofijos varpai", "Livadijos festivalis", "Musica sacra", "Sugrįžimai", "Druskininkįų vasara su M. K. Čiurlioniu" ir kt.

VIRGINIJA SURVILAITĖ - fortepijonas, vargonai

Baigė Muzikos ir teatro akademijoje fortepijono ir vargonų specialybes (prof. L.Digrio kl.), o Kijevo konservatorijoje - aspirantūrą (prof. A. Kotliarevskio kl.) Stažavosi tarptautiniuose vargonininkų kursuose Čekijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Švedijoje. Šiuo metu profesorė dėsto LMTA vargonų specialybę. Koncertuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse - Latvijoje, Estijoje Rusijoje, Moldovoje, Čekijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje Veda meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje yra trijų tarptautinių M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursų, M. Tariverdijevo vargonininkų konkurso ir J. Naujalio respublikinių konkursų žiūri narė.

ŽIVILĖ SURVILAITĖ - fortepijonas, vargonai

Muzikos ir teatro akademiją baigė įgydama fortepijono ir vargonų specialybes. Tobulinosi atlikėjų meistriškumo kursuose Čekijoje, Austrijoje, Šveicarijoje Koncertuoja kaip solistė, talkina chorams, solistams. Gastroliavo JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Čekijoje, Austrijoje, Lenkijoje D. Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje. Taip pat dirba ir pedagoginį darbą muzikos mokyklose.

Vasario 5 d. Jurbarko krašto muziejuje lankėsi VU IF Archeologijos katedros studijų II kurso studentas Petras Dobeika, rašantis magistro darbą „Baltiškosios keramikos klausimas vakarų ir vidurio Lietuvos archeologijos kontekste“. Fondų saugotoja Aida Drejerienė pristatė archeologinius radinius, saugomus Jurbarko krašto muziejaus fonduose. Studentą domino 2010 m. Seredžiaus I Piliakalnyje rasti archeologiniai radiniai. Peržiūrėtą šio piliakalnio radinių medžiagą panaudos magistro darbe.

Parodinis projektas „Kaukės“ buvo įvykdytas 2009 metais. 
Jurbarko V. Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studija kartu su Lietuvos kino studija 7 šeštadienius iš eilės tiesiogiai dalyvavo kuriant 17 kaukių. Vieni jas gamino, kiti pasakojo apie būsimo dokumentinio filmo idėją, treti ieškojo tobulesnių techninių sprendimų, kaip pasiekti norimą rezultatą. Filmo „Kaukės: žvilgsnis į save“ prodiuserė ir režisierė Goda Rupeikaitė atrado šią dailės studiją, kaip galinčią labai lanksčiai organizuoti savo kūrybinius procesus. Ji išsakė savo kuriamo filmo idėją, kuriai kai kurioms filmo dalims įgyvendinti reikėjo specialios pagalbos, t.y. galimybės filmuoti kaukės kūrimo procesą gyvai.
Kas yra „kaukės“? Ką mes turime omenyje sakydami „užsidėti/nusiimti kaukę“? Ar ne tiesa, kad „būname be kaukių“ tik labai trumpomis, labiausiai asmeniškomis, intymiomis, nuoširdžiausiomis savo gyvenimo akimirkomis? Ar ne tiesa, jog „būdami be kaukių“ esame labiausiai pažeidžiami? Tai kas gi tai? Galimybė išgyventi dar vieną dieną, dar vieną įvykį? Tai kas ką valdo - kaukes mes, ar mus kaukės?
Pasirodo, kad kalbant apie kaukes mes galime nuklysti ir į gilią gyvenimo filosofiją, žmogaus ir visuomenės psichologiją, kultūros istoriją, senųjų pasaulio civilizacijų pasaulėžiūrą, religijotyrą.
Tačiau parodos eksponatai - papier-mache technika atliktos kaukės, yra kūriniai, kurie, galime sakyti, kūrėsi patys, tik „pasisamdė“ meistrų rankas, kad šie parūpintų reikiamą popieriaus ir klijų kiekį, papurkštų, kur reikia dažų, užteptų lako. Per savaitę - nuo šeštadienio iki šeštadienio kaukės išdžiūdavo ir pasikeisdavo taip, kad ne kartą nuostabą ir juoką sukeldavo jas kuriančioms autorėms. Pvz. norėta nulipdyti išpuoselėto veido gražuolės atvaizdą - o čia: štai tau!- žiauroko žvilgsnio, susiraukšlėjusio vyriškio veidas tave pasitinka, ir verčia radikaliai pakeisti temą. Arba kita kaukė nuo didelio kiekio šlapio popieriaus taip įdumba, subliūkšta, o vėliau sudžiūsta į ragą, kad prieš tai lipdytas antropologinis tipas pasikeičia į kito žemyno, kitos rasės žmogų primenantį veidą. Besikeičiančios, tarsi būtų gyvos, kaukės privertė autores keliauti toliau - kurti kompoziciškai sudėtingesnę kaukių aplinką: atsirado daug netikėtų motyvų, dekoratyvinių detalių, reljefinių plokštumų. Galop kaukės tapo ne vien tik kaukės, bet mini reljefai, bareljefai, gražūs parodiniai dailės kūriniai.
Vienas svarbiausių dalykų, kad šias kaukes kūrę žmonės galėjo išsilaisvinti nuo dažnai juos persekiojančios baimės sukurti „negražų“ pavidalą. Jie buvo absoliučiai nesuvaržyti išankstinių estetinių nuostatų, todėl ir jų kurtos kaukės yra labai išraiškingos, netikėtos, nematytos, tokios skirtingos!  

Jurbarko Trečiojo amžiaus universiteto istorijos fakulteto studentai lankėsi Jurbarko krašto muziejuje, kur klausėsi paskaitos apie baltų pasaulėžiūrą, turėjo galimybę susipažinti su baltų palikimu. Paskaitą skaitė muziejaus darbuotoja Aušra Smirnovienė.