Į viršų
      • Gegužės 18 d. Jurbarko krašto muziejuje nuo 16 val. vyks ,,Muziejų nakties”, skirtos Tarptautinei Muziejų dienai, renginiai. Daugiau apie renginius

  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show
  • VTEM Image Show

Gito Markučio tapybos darbų paroda „Praeitis ir dabartis‘‘

Apie Gitą Markutį

Gimė 1953 metais Lietuvoje, Biržuose.
Gyvena ir kuria Kauno rajone. Studijavo dailės pedagogiką, miškininkystę. Parodose ir pleneruose dalyvauja nuo 2006 metų.
Yra surengęs per 20 parodų.

Personalinės parodos:
Mykolo Riomerio universitetas, Kaunas 2010 m.
Biržų pilis. Krašto muziejus „Sėla‘‘, Biržai 2012 m.
Liudviko Rėzos kultūros centras, Juodkrantė 2012 m.
Kauno kultūros centras „Tautos namai“, Kaunas 2012 m.
Raudondvario kultūros centras, Kauno rajonas 2013 m.
Birštono istorinis muziejus, Birštonas 2013 m.
Zyplių dvaras, Lukšių seniūnija, Šakių rajonas 2013 m.
Marijampolės kultūros centras, Marijampolė 2014 m.
Kauno TKC, Jakšto 18 2015 m.
Sintautų kultūros centras, Šakių rajonas 2015 m.
Birštono sakralinis muziejus, Birštonas 2015 m.
Biržų krašto muziejus ,,Sėla‘‘, Biržai 2016 m.
Grupinės parodos:
Galerija „Mėlynasis namas“, Salo miestas, Suomija 2011 m.
M. K.Čiurlionio Mažoji galerija, Druskininkai 2011 m.
Viešoji biblioteka, Kaunas 2011 m.
Lietuvos Respublikos Seimas, Vilnius 2012 m.
Paroda ,,Geriausias 2015 metų kūrinys‘‘, Kauno paveikslų galerija.
Dailės paroda „ATGIMIMAS“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės dienai pažymėti, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Kauno ,,Girstučio‘‘ kultūros centras, 2015 m.
Dailės paroda ,,Lietuvos dailė Pietvakarių Suomijoje“, Turkų ir Salo miestas, Suomija 2014-15 m.
XIV Katalikų dailininkų paroda Gloria Deo, Birštono sakralinis muziejus 2016 – 2017 m.

Tapybai būdinga ekspresyvi tapymo maniera, sodrios spalvos. Kūriniuose atsispindi gamtos ir urbanistiniai peizažai. Kiekvienas kūrinys yra gyvenimo dalis. Autorius savo mene nenutolsta nuo realybės. Apibūdina save kaip realistą. Jo kūriniams būdingi dideli tonų kontrastai. Gamtovaizdis visuomet vaizduojamas audringas, aukštinama gaivališka gamtos prigimtis. Dažnai kompozicijose atsiveria bundančios gamtos pasikeitimai. Kartais kūriniuose yra svarbios ir žmonių figūros. Jos įkomponuojamos į kraštovaizdį.

gitas markutis parodos plakatas psl

Vasario 21 d. 17.30 val. Jurbarko krašto muziejuje muzikinė pasaka „Skambėki, fleita užburtoji!“

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistės Žibutė Valkaitytė (fleita), Diana Šivickienė (smuikas), Daiva Gudelevičiūtė (altas) ir Živilė Survilaitė, kviečia pasiklausyti muzikinės pasakos „Skambėki, fleita užburtoji!“, pagal Volfgango Amadėjaus Mocarto operą „Užburtoji fleita“- gražiausių arijų ir ansamblių, ir pasakos pagal Violetos Palčinskaitės knygą „Stebuklinga Mocarto fleita“.
Operos premjera įvyko dar 1791 m. rugsėjį, Vienoje, likus vos porai mėnesių iki kompozitoriaus mirties.
Stulbinamą operos sėkmę lėmė ne tik W.A.Mocarto ir libreto autoriaus E.Šikanederio genialumas, bet ir tiems laikams netradicinis pastatymas. Operos siužete yra ir meilės, ir pavojų. Veikiantys asmenys – ne tik žmonės- kilmingi ir prasčiokai, bet ir dvasios, burtininkai, laukiniai žvėrys, pasakų būtybės. Veiksmas kartais dramatiškas, kartais komiškas, vykstantis egzotiškoje vietoje – senovės Egipte prieš 3 000 metų.
Savo laiku operai liaupsių negailėjo vokiečių didieji kompozitoriai Bethovenas ir Hendelis, filosofas Hėgelis. Poetas Gėtė netgi kūrė operos tęsinį ir dekoracijas (tiesa, neužbaigė).
O Vilniuje opera pirmą kartą buvo parodyta 1810m., Vilniaus Miesto teatre. 18a.-19a. muzika, skambėjo ne tik koncertų salėse ar operos teatruose. Didikų rūmų menėse, aristokratų, pasiturinčių miestiečių namuose buvo populiaru ir madinga groti to meto garsių ir madingų kompozitorių muziką, Mocarto taip pat, operų instrumentines versijas įvairių sudėčių kameriniams ansambliams. Aristokratija ne tik galėjo ir išlaikė rūmuose orkestrus, rūmų kapelas, visaip kitaip rėmė muzikantus ir t.t., bet ir patys mėgo muzikuoti nedideliuose kameriniuose ansambliuose su savo šeimos nariais ir dvariškiais, ar atvykusiais svečiais įvairiomis progomis.

fleita

Paroda ,,Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“

Nuo vasario 15 d. Jurbarko krašto muziejuje veiks paroda ,,Gyvename viltimi: Prezidentas Antanas Smetona egzilyje“ (iš istorinės prezidentūros fondų), skirta Lietuvos valstybės atkūrimo dienai. Kviečiame Jurbarko miesto ir rajono moksleivius aplankyti parodą. Apžiūrėję parodą moksleiviai turės galimybę pasitikrinti savo žinias apie Lietuvos Respublikos prezidentus. Vasario 15 d. parodos lankymas nemokamas!

Antanas Smetona

Pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“

Jurbarko krašto muziejus Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – paminėjo prisijungdamas prie dešimtą kartą Lietuvoje vykstančios pilietinės iniciatyvos „Atmintis gyva, nes liudija“. 8.00 valandą ryto dešimčiai minučių languose buvo uždegtos vienybės ir atminimo žvakutės. Taip pat sausio 13 d. muziejuje veikia virtuali nuotraukų paroda „Lietuva. Vilnius. 1991 sausis, vasaris“ (aut. Z. Kazėnas).

sausio 13 muziejus langas

sausio 13 muziejus fasadassausio 13 muziejus sonines durys

Gruodžio 11 d. Jurbarko krašto muziejuje įvyko koncertas "Toli, toli"

Tamsią sekmadienio popietę jurbarkiškius savo atliekama muzika šildė Giedrius Prunskus (baritonas) ir Kauno fortepijoninis trio: Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė).

Koncerto programoje girdėjome:

1. Vidmantas Bartulis „Muzika“, ž. Marija Katiliūtė;
2. Dalia Kairaitytė „Tik raudonas vynas“, ž. Dalia Kairaitytė;
3. Ernest Alder, fortepijoninis trio Camille Saint-Saëns operos „Samsonas ir Dalila“ temomis;
4. Franz Schubert „Ave Maria“, ž. Walter Scott;
5. Giedrius Kuprevičius, trys dainos iš vokalinio ciklo „Vienadienės Tėvynės dainos“:
„Europa“, ž. Jonas Kossu-Aleksandravičius,
„Toli, toli“, ž. Justinas Marcinkevičius,
„Abėcėlė“;
6. Astor Piazzolla, „Invierno Porteño“ (Žiema Buenos Airėse) iš ciklo „Cuatro Estaciones Porteñas“ (Keturi metų laikai);
7. Dvi dainos iš Danieliaus Dolskio repertuaro: „Onyte, einam su manim pašokti“, „Lietuvaitė“.

Bis:
8. Irwing Berlin „White Christmas“, ž. Irwing Berlin


Prieš penkerius metus susibūręs Kauno fortepijoninis trio, kuriame muzikuoja Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas) ir Asta Krištaponienė (violončelė) – aktyvus Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyvis. Kolektyvas kūrybiškų muzikinių projektų dėka gan greitai pelnė publikos simpatijas ir tapo laukiamu svečiu visose koncertų salėse. Ansamblio muzikavimu mėgavosi daugybė įvairių muzikos festivalių klausytojų, o prestižiniuose konkursuose pelnytos prizinės vietos dar labiau sustiprino kolektyvo autoritetą. Kauno fortepijoninis trio aktyviai bendradarbiauja su nūdienos kompozitoriais, rengia tarpdisciplininius projektus, ypatingą dėmesį skiria edukaciniams projektams. Publika puikiai pamena trio atliekamą Vidmanto Bartulio muzikinę pasaką „Dieviškoji garsų skrynia“, koncertą-spektaklį „Linksmos ir liūdnos istorijos“, operėlę vaikams ir ne tik vaikams „Oginskio vaikystė“ ir gausybę muzikinių programų, kuriose greta instrumentinės muzikos skambėjo žinomų Lietuvos dainininkų balsai.
Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, menų licenciatas, baritonas Giedrius Prunskus vokalo meno paslapčių sėmėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Leipcigo (Vokietija) Felixo Mendelssohno-Bartholdy vardo aukštojoje muzikos mokykloje, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro operos studijoje ir daugybėje garsių dainavimo pedagogų meistriškumo kursų. Dainininkas yra tapęs ne vieno konkurso laureatu, sukūrė keletą vaidmenų LNOBT, o šiuo metu jo kuriamus personažus operų, operečių bei miuziklų spektakliuose gali išvysti Kauno valstybinio muzikinio teatro lankytojai. Solistui ypač artimas dainos žanras, jo atliekamus vokalinius ciklus ar teminius muzikinius vakarus girdėjo daugelio Lietuvos koncertinių erdvių klausytojai. Viena svarbiausių dainininko kūrybinės veiklos sričių – lietuvių kompozitorių muzika, kurią jis mielai atlieka ir dažnai įtraukia į savo koncertų programas, o prieš septynerius metus kartu su pianiste Lina Krėpštaite įrašė lietuviškai kūrybai dedikuotą solinį albumą „(Ne)vaikiškos istorijos“. Greta kūrybinio darbo G.Prunskus ugdo jaunuosius dainininkus Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, bendradarbiauja su Kauno valstybine filharmonija ir kitais Lietuvos muzikų kolektyvais.
Koncerto programa, kurios pavadinimą įkvėpė Justino Marcinkevičiaus eilėraštis, apgaubs klausytojus įvairiausiais muzikos potėpiais, nuspalvinsiančiais nuostabią advento sekmadienio popietę. Muzika kis iš nostalgiškos į ilgesingą, iš veržlios į siautulingą, iš sarkastiškos į provokuojančią ir leidžiančią smagiai nusišypsoti. Juk muzikos kalba tokia įvairi, gebanti tiek daug pasakyti, pažadinti slapčiausiose mūsų sielos kertelėse snaudžiančias viltis... Ir taip džiugu, kai jos pagalba gali grįžti ten, kur prabėgo smagiausias vaikystės laikotarpis, kur viskas artima ir miela, kur kiekvienas kažkada apkabintas medis tarsi primena, kad kartais ir kelios dešimtys kilometrų tampa „Toli, toli“...

 

prunskusprunskus 3 PRUNSKUS psl