Gegužės 2-ąją sukanka 150 metų, kai Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), netoli Skirsnemunės, gimė poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Tai iškili Lietuvos asmenybė, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, poliglotas- mokėjęs 15 kalbų, vertėjas. Lietuvių literatūros istorijoje J. Baltrušaitis įvardijamas kaip ryškiausias lietuvių poetas simbolistas, rašęs lietuviškai ir rusiškai. Lietuvių kalba parašytuose kūriniuose- Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su buities ir gamtos vaizdais. Žinomiausias poeto eilėraštis „Ramunėlė“ – poetinis šedevras, kuriame atskleistas intymus žmogaus ryšys su gamta ir pasiekta poetinio vaizdo, garso ir jausmo vienovė. Eilėraščiuose „Amžių žvaigždynas“, „Mana mintis – žvaigždžių slapties troškimas...“ išsakomas aukštosios dvasinės būties grožis ir ilgesys. Gyvendamas Maskvoje, su kitais lietuviais dalyvavo jų savišalpos draugijos veikloje, rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėliais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų likimu. Ženklus buvo mūsų kraštiečio diplomato darbas- žymiems Rusijos inteligentijos atstovams sudarė galimybes pasitraukti į Vakarus, prisidengiat lietuvių pabėgėlių grįžimu į Tėvynę. Tarp išgelbėtųjų- M. Dobužinskis, K. Balmontas, B. Zaicevas su šeima - taip pelnydamas baltosios rusų emigracijos pagarbą jaunai Lietuvos valstybei. Turėjo didelį autoritetą diplomatiniame korpuse, tarpukaryje ilgą laiką buvo renkamas šio korpuso seniūnu. 1939 m. J. Baltrušaitis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. Iki mirties ( 1944) su šeima gyveno Paryžiuje ir taip išvengė sovietų arešto. Sūnus Jurgis Baltrušaitis taip pat nusipelnęs žmogus- Lietuvos diplomatas, dailės istorikas, medievistas.
Laimonas Tapinas surinko dokumentinę medžiagą apie Jurgį Baltrušaitį ir parašė knygą ,,Imk, klajokli, žibintą vilties". Šią knygą, sutrikus autoriaus sveikatai, skatino pabaigti rašyti monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas bei Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Laimonas Tapinas pažymėjo, jog pagrindiniai impulsai parašyti šią knygą buvo profesorės V. Daujotytės studijos apie J. Baltrušaičio kūrybą bei B. Sruogos mintis, jog Lietuvoje yra du genijai- Čiurlionis ir Baltrušaitis.
Jurbarko krašto muziejuje kaupiama ir saugoma medžiaga apie kraštietį J. Baltrušaitį. Muziejaus rinkinyje - išskirtiniai šio fondo eksponatai: 1954 m. monsinjoro K. Vasiliausko tremties vietoje, Intoje, perrašyti poeto J. Baltrušaičio eilėraščiai, profesorės Viktorijos Daujotytės muziejui dovanoti Veros Riter laiškai, nuotraukos bei išskirtinis eksponatas- Jurgio Baltrušaičio draugei Verai Riter dovanota pakalnutė.
Pakalnutės istorija paprasta, bet jautri: 1923-čiųjų metų pavasarį Pamaskvėje Jurgis Baltrušaitis su bičiuliais vaikštinėjo po mišką, rado pakalnutę ir ją padovanojo smuikininkei Verai Riter. Su šia mergina, kaip rašo Laimonas Tapinas, ,,poetą jungė dvasinis ryšys, interesų ir skonio bendrumas‘‘ . Vera Riter išsaugojo pakalnutę ir 1986-siais metais kartu su laišku perdavė profesorei Viktorijai Daujotytei. Veros Riter rusų kalba rašyto laiško ištrauka (vertimas): ,,Giliai gerbiama Viktorija, siunčiu Jums neįprastą suvenyrą: sudžiovintą pakalnutę, Jurgio Kazimiero paties ranka nuskintą ir padovanotą daugiau kaip prieš 50 metų. Jūs studijuojate Jurgio Baltrušaičio gyvenimą ir kūrybą, jūs jautrus žmogus ir galvoju, kad šitą gėlytę perduodu į geras rankas...‘‘
Šį unikalų, vienetinį eksponatą– išsaugotą pakalnutę- profesorė Viktorija Daujotytė padovanojo Jurbarko krašto muziejui. J. Baltrušaičio Verai Riter dovanota pakalnutė šį pavasarį švenčia 100-metį.
Pakalnutę galima pamatyti muziejuje esančioje parodoje, skirtoje J. Baltrušaičio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.
Pakalnutės istorija papasakota trumpame video: Pakalnutė - YouTube
Parodoje - Jurbarko krašto muziejaus, LNDM rinkinio eksponatai: baldai, ikonografinė medžiaga (nuotraukos, knygos, laiškai, kitų žymių žmonių prisiminimai ir kt.)
Kviečiame užsukti į Jurbarko krašto muziejų ir prisiminti šią iškilią mūsų krašto asmenybę- poetą, diplomatą Jurgį Baltrušaitį.
Parengė muziejaus rinkinių saugotoja A. Drejerienė
