Knyga „Veliuonos babažnyčia istorija, arcitektūra ir dailė‟, 2021, p. 435. Šioje knygoje pateikiama informacija: Veliuonos bažnyčios ir parapijos istorijos bruožai, kunigų sąrašai, bažnyčios archyvas ir knygų rinkiniai; bažnyčios architektūra, altorių kaita, skulptūros ir tapyba; auksakalystė irmetalo dirbiniai; liturginė ir bažnytinė tekstilė; vargonai ir varpai.
Projektas skirtas 2021 m. minėtam Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčios 600 metų jubiliejui. Projekto vadovas muziejininkas Gediminas Klangauskas.
Didžiulį darbą rengiant knygą nuveikė šio projekto dalyviai – straipsnių autoriai: Svetlana Poligienė (Kultūros paveldo centras, Duomenų skyriaus Kilnojamųjų objektų poskyrio vedėja), Asta Giniūnienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas, vyresn. mokslo darbuotoja), Rima Valinčiūtė-Varnė (VDU Menų fakulteto lektorė, Menotyros katedros mokslo darbuotoja, Kauno arkivyskupijos muziejaus vyr. fondų saugotoja), Gintautas Žalėnas (meno istorikas), Rolandas Gustaitis (VDA, Menotyros doktorantas), Girėnas Povilionis (Kultūros paveldo centro vyr. paminklotvarkininkas-restauratorius).
Projektą finansavo: Lietuvos kultūros tarybai, Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto fotografijos studijų dėstytojams ir studentams (koordinatorė Svetlana Batūra), Jurbarko rajono savivaldybei (meras Skirmantas Mockevičius), Veliuonos parapijai (klebonas Šarūnas Leskauskas).
Knyga „Dailininkas Valentinas Gerulaitis. Grįžtu pradžion savos kelionės‟, 2024, p. 113. Leidinys skirtas veliuoniečio dailininko Valentino Gerulaičio 95-osioms gimimo metinėms. Šioje knygoje sudėta 48 dailininko paveikslų ir 18 eilėraščių. Svarbiausias dėmesys knygoje skiriamas dailininko kūrybai. Valentinas Gerulaitis buvo menininkas, visą savo laisvalaikį skyręs tapybai ir poezijai, kūręs eilėraščius, kurie atspindėjo vidinius išgyvenimus, žmogiškas emocijas. Kaip ir dailės kūriniuose, taip ir eilėse V. Gerulaitis išreiškia savo meilę, jausmus gimtajam kraštui. Jo eilėraščiuose gausu Veliuonos istorijos, tai: piliakalniai, Veliuonos bažnyčia, Gedimino kapas, paminklai. Menininkas savo kūryba atskleidžia didžiulę meilę savo gimtinei, jos žmonėms, kuriuos mylėjo, o atvykęs į Veliuoną norėdavo juos susitikti. Valentino Alfonso Gerulaičio kūryboje, dailėje ir poezijoje, vyravo trys temos: meilė šeimai, ypač mamai, meilė Veliuonai ir tikėjimas. Projekto vadovas muziejininkas Gediminas Klangauskas. Projektą finasavo: Lietuvos kultūros taryba, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Veliuonos parapija, Jurbarko krašto muziejus.
Knyga „Veliuonos krašto šimtmečio istorija 1925-2025 m. Seniūnija, valsčius, parapija‟, 2025, p. 387. Ši knyga – tai šimto metų Veliuonos krašto gyvenimo panorama, atverianti svarbiausius seniūnijos, valsčiaus ir parapijos istorijos sluoksnius nuo 1925-ųjų iki šiandien. Ji gimė iš bendruomenės pastangų pažymėti simbolinę sukaktį – Pirmojo tautos suvažiavimo Veliuonoje šimtmetį, kai Lietuvai pagražinti draugija pakvietė visą šalį susiburti ant piliakalnių ir įprasminti garsiosios vietos istoriją.
Leidinyje sugulė įvairių autorių – rašytojų, literatų, mokytojų, muziejininkų, dvasininko, kultūros darbuotojų, žurnalisto, ūkininkų, menininkų ir vietos gyventojų – straipsniai, prisiminimai ir tyrinėjimai. Tai įvairialypis žvilgsnis į įstaigų ir organizacijų raidą, kaimų istorijas, žymiausių bei eilinių žmonių likimus, kasdienybę ir šventes. Autentiškai perteikta kalba ir asmeniniai pasakojimai kuria gyvą, nuoširdų šio krašto atminimą. Projekto vadovas muziejininkas Gediminas Klangauskas. Projektą finasavo: Lietuvos kultūros taryba, Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Veliuonos parapija, Jurbarko krašto muziejus.
Knyga „Veliuonos miestelis ir valsčius spaudiniuose, fotografijose ir dokumentuose‟, 2026, p. 103. Knyga skirta profesoriaus, lituanisto Arnoldo Piročkino 95-osioms gimimo metinėms. 2026 m. Jurbarko rajono savivaldybės taryba paskelbė Arnoldo Piročkino, Jono Kubiliaus ir Nemuno metais. Arnoldas Piročkinas yra knygų apie Jurbarką ir Jurbarko valsčių sudarytojas. Profesorius knygos „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika“ pratarmėje rašo: „Istorija apima ne tik vadovėliuose aprašomus įvykius, valstybes ir asmenis. Turėkime galvoje, kad jai priklauso taip pat kaimų, miestelių, šeimų ir net paprastų žmonių praeitis. Ji dažniausiai lieka nuošalyje, bet ne todėl, kad jos nebūtų“. Leidinį sudaro trys skyriai. Skyriuje „Veliuonos miestelis ir valsčius“ spaudiniuose apžvelgiamos knygos, vadovėliai, žurnalai, laikraščiai, kuriuose rašoma apie Veliuoną. Skyriuje „Veliuonos miestelis ir valsčius fotografijose“ pateikiamos tarpukario nuotraukos ir atvirukai, dauguma jų iki šiol nebuvo publikuoti. Trečią skyrių sudaro istoriniai dokumentai – aktai, prašymai, laiškai ir kt. Istoriniai tekstai iš spaudinių pateikiami nekeičiant jų originalios rašybos. Projekto vadovas muziejininkas Gediminas Klangauskas. Projektą finasavo: Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Jurbarko krašto muziejus.
