Jurbarkiškio, savanorio, buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos įsteigto sambūrio „Kariai-kariams“ iniciatoriaus Eugenijaus Žukausko paroda „Vėliavos“.
Eugenijus Žukauskas, Rusijai užpuolus Ukrainą, nuo pirmųjų dienų ėmėsi telkti paramą Ukrainos kariams. Jo vadovaujama misija „Kariai-kariams“ organizavo išvykas į Ukrainą, gabendama būtiniausią paramą – transporto priemones, dronus, termovizorius kitą kariams reikalingą įrangą. Eugenijaus Žukausko kilnūs darbai ne kartą buvo aprašyti respublikinėje ir vietinėje spaudoje.
Ukrainos vėliava karo metu tampa drąsos, pasipriešinimo ir vilties ženklu. Šioje parodoje eksponuojamos vėliavos su karių ir savanorių parašais, liudijančios jų tvirtybę ir pasiryžimą ginti savo šalį.

Nepriklausomą valstybę sudaro ne vien jos užimama teritorija ir joje gyvenantys žmonės. Visais laikais valstybingumui buvo itin svarbi simbolika. Būtent todėl okupantai ją stengdavosi panaikinti pirmiausia. Lietuvos Respublika, be vizualinių simbolių – vėliavos ir herbo, turi ir garsinį – valstybės himną „Tautišką giesmę“. Pastarąjį sukūrė Vincas Kudirka ir pirmąkart publikavo savo redaguojamame laikraščio „Varpas“ 1898 m. 6-ąjame numeryje. Ši versija kiek kitokia negu esame įpratę girdėti – vietoje eilutės „Tegu dirba tavo naudai“ čia yra „Tegu dirba ant naudos tau“. Valstybės himnu „Tautiška giesmė“ patvirtinta 1919 m. po nepriklausomybės atkūrimo. Tai taip pat yra vienintelis valstybės simbolis, kurį laiką oficialiai naudotas ir sovietų okupacijos metu – iki 1950 m. „Tautiška giesmė“ valstybės simboliu vėl tapo dar prieš nepriklausomybės atkūrimą 1988 m. suteikus jai LSSR himno statusą. Himnas galutinai įtvirtintas 1992 m. Lietuvos Respublikos konstitucija.

Kitas svarbus valstybės atributas – jos nacionalinė valiuta. Atkūrus nepriklausomybę 1918 m., Lietuva kurį laiką savo pinigų neturėjo ir naudojosi okupaciniais Vokietijos imperijos pinigais – ostmarkėmis. Pastarosios vadintos auksinais, o jų šimtoji dalis („centai“) – skatikais. Nuosavą valiutą – litą – Lietuva įvedė 1922 m. Monetų iš pradžių nebuvo, net ir centams naudoti banknotai. Pirmosios vario ir sidabro lydinių monetos nukaltos tik 1925 m. Lietuviškų tarpukario pinigų istorija baigėsi sovietams okupavus Lietuvą 1941 m., litų apyvarta uždrausta, o visi bankų saugyklose buvę pinigai sunaikinti.

Eksponatai iš Egidijaus Juzikio kolekcijos