Cituojant knygos sudarytoją p. Vidą Girininkienę, Jono Mačiulio Eugenijai Šimanskytei į tremtį rašyti laiškai yra unikalus reiškinys lietuvių kultūros ir literatūros istorijoje. Susidariusiame laiškų pluošte – per 3000 vienetų- atsispindi ne vien jo paties ir artimųjų gyvenimo kelias , bet ir sudėtingas Lietuvos pokaris, kai reikėjo ne tik išgyventi, bet ir išlikti. Tai epochos dokumentas. .. Tikimės , kad šie laiškai ras skaitytoją , kad meilė ir atsidavimas sujaudins , liudys gyvenimo džiaugsmą ir viltį. .. Norėtume, kad šiuos laiškus suvoktumėte patys, be paaiškinimų ar biografinių duomenų. Lyg tai būtų jūsų pačių nelaimė , o ir laimė mylėti ir išlikti…

.. ” aš užrašau kiekvieną žodį rūpestingai ir su baime , kad kuris iš jų nenupultų ir nesudužtų kaip didžiausia brangenybė…”

…12 metų tremties, daugiau nei 3 tūkstančiai laiškų…