1918 m. spalio 16 d. – nustatyti pamatiniai dėsniai miestų savivaldai, kurie leido vietiniam miesto Komitetui būti renkamam, įpareigota steigti miliciją.
1918 m. spalio 22 d. – pradėjo veikti Jurbarko ,,Saulės“ draugijos progimnazija.
1918 m. gruodžio 18 d. – iš 33 narių išrinkta Jurbarko miesto taryba ir prie jos ima veikti milicija.
1919 m. kovo 23 d. – Jurbarke pradėjo veikti lietuviško pašto įstaiga.
1919 m. – rudenį pradėjo veikti vaikų darželis, vaikų prieglauda tapo išlaikoma valstybės
1919 m. – buvusio bravoro patalpose įsikūrė technikos mokykla.
1919 m. balandžio 30 d. – įkurtas Jurbarko miesto socialinės apsaugos skyrius.
1919 m. Jurbarke pradėjo veikti režisieriaus K. Glinskio teatro studija.
1919 m. spalio 12 d. – įvyko Jurbarko rajono 500 darbininkų atstovų suvažiavimas dėl darbininkų buities dalykų ir pareikštas protestas dėl ketinimo grąžinti Vasilčikovui dvarus.
1919 m. – įsteigiama Jurbarko miesto ir valsčiaus senelių prieglauda.
1921 m – Lietuvos garlaivių akcinė bendrovė priregistravo Jurbarke du laivus – ,,Jūratė“ ir ,,Kastytis“. Uosto tada dar nebuvo.
1919 m. – Jurbarke veikė 17 ,,viešų girtavimo įstaigų“, 13 traktierių.
1919 m. birželio 13 d. – Jurbarko savivaldybė dešimčiai metų išsinuomojo Jurbarko elektros stotį ir oro tinklą, o rugsėjo 10 d. pernuomojo elektros stotį G. Feinbergui, išsilygusi nemokamai gatvėms apšviesti 1000 žvakių (šviesos stipruno vienetų).
1921 – 1934 m. – veikė žydų gimnazija.
1924 m. – Jurbarkas paskirtas Raseinių apskričiai ir tapo valsčiaus centru.
1924 m. – Jurbarke išleistas vokiečių kalbos vadovėlis.
1925 m. – pastatyta gaisrinė.
1925 m. – Jurbarke veikia Žydų liaudies bankas ir Lietuvos ūkio banko skyrius.
1925 m. – Jurbarke, kaip ir ankstesniais metais, turgūs vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais.
1925 m. birželio 6 ir 7 dienomis ,,Saulės“ draugijos salėje Vydūnas skaitė paskaitas apie sielos kultūrą ir kultūros eigą.
1925 m. – Jurbarke Antanas Giedraitis pradėjo leisti laikraštukus vaikams – ,,Saulutę“ ir ,,Žiburėlį“.
1925 m. – ,,Saulės“ progimnazija tapo gimnazija.
1926 m. – pradėjo veikti moderni pieninė.
1927 m. liepos 7 d. – Jurbarke lankėsi Prezidentas A. Smetona.
1928 m. – Jurbarke apsigyveno ir pradėjo kurti skulptorius Vincas Grybas.
1929 m. gegužės 5 d. – Jurbarke iškilmingai paminėtos 25 – osios spaudos atgavimo metinės.
1929 m. rugpjūčio 15 d. – jurbarkiškiai stebėjo pro miestą skrendantį vokiečių cepeliną, kuris keliavo aplink pasaulį.
1929 m. – Jurbarke jau 10 metų veikia Juozo Žiliaus knygynas.
1929 m. vasario 1 d. – darbą pradėjo ,,Saulės“ gimnazijos Jurbarko meteorologijos stotis.
1929 m. liepos 30 d. – laikraštyje pranešama, kad rugpjūčio 1 d. būsiąs atidarytas Lietuvos banko Jurbarko skyrius.
1930 m. – mieste veikė du kino teatrai.
1930 m. rugsėjo 8 d. – pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.
1931 – 1937 m. – veikė žemės ūkio mokykla.
1931 m. gegužės 6 d. – žinutė, kad Jurbarke mirusi 112 metų amžiaus seniausia Jurbarko žydė Feigė.
1931 m. – priimtas Vietos savivaldos įstatymas, juo remiantis, Raseinių apskrityje, kuriam tuomet priklausė Jurbarkas, buvo didinamos apskrities valdybų, viršaičių ir burmistrų teisės.
1932 m – mieste pastatyta nauja ligoninė, atidaryta džiovininkų sanatorija.
1934 m. sausio 1 d. – Jurbarke dirba du advokatai.
1934 m. lapkričio 24 d. – įvyko naujai išrinktos Jurbarko miesto tarybos pirmasis posėdis. Jame miesto burmistru išrinktas Raseinių apskrities policijos vadas Simas Lesniauskas, padėjėju – buvęs burmistras Jurgis Gepneris ir atstovu į apskrities tarybą Jonas Palubinskas.
Gruodžio 13 d. vyko antrieji burmistro rinkimai. Burmistru tapo Tautininkų sąjungos Jurbarko skyriaus sekretorius B. Butkus, sekretoriumi – žydų kandidatas B. Cheinas.
1935 m. – aptvertos kapinės, vartai papuošti angelų skulptūromis.
1935 m. vasario 23 d. – Jurbarko moterų ratelis surengė kaukių balių.
1935 m. gegužės 26 d. – ,,Saulės“ draugijos salėje vyko renginys, skirtas kariuomenės susiartinimo su visuomene dienai.
1935 m. liepos 15 d. verslininkas Jonas Eičius atidarė Kauno g. moderniškai įrengtą lietuvišką krautuvę.
1936 m. gegužės 9 d. – Jurbarke apskrities savivaldybė gydytojo J. Kilio name atidarė venerinių ligų ambulatoriją.
1936 m. gegužės 25 d. – laikraštis informuoja, kad baigiamas statyti Jurbarko keltas.
1937 m. – įkurta Viešoji biblioteka.
1937 m. gegužės 31 d. – laikraštis informuoja, kad prieš karą Jurbarke buvo per 30 alinių.
1937 m. rugsėjo 30 d. – Kauno uoste pakrikštytas pirmas Lietuvoje (Jurbarke) pastatytas motorlaivis ,,Birštonas“.
1937 m. lapkričio 20 d. kyla pernai pradėta statyti vaikų prieglaudai mokykla ir bendrabutis.
1938 m. sausio 10 d. – laikraštis pranešė, kad Jurbarke įrengta autobusų stotis.
1938 m – pradėjo veikti ketvirtoji lietuvių pradžios mokykla.
1940 m. – Jurbarke dirba 7 gydytojai (3 lietuviai ir 4 žydai).
1940 m. liepos 7 d. – Jurbarke kilo didelis gaisras.
1940 m – prasidėjo pirmoji sovietų okupacija.
