Jurbarkas – valstybės keliu. 1 d. 1918 m. – 1940 m.

Jurbarkas – valstybės keliu. 1 d. 1918 m. – 1940 m.

 

1918 m. spalio 16 d. – nustatyti pamatiniai dėsniai miestų savivaldai, kurie leido vietiniam miesto Komitetui būti renkamam, įpareigota steigti miliciją.

1918 m. spalio 22 d. – pradėjo veikti Jurbarko ,,Saulės“ draugijos progimnazija. 

1918 m. gruodžio 18 d. – iš 33 narių išrinkta Jurbarko miesto taryba ir prie jos ima veikti milicija.

1919 m. kovo 23 d. – Jurbarke pradėjo veikti lietuviško pašto įstaiga.

1919 m. – rudenį pradėjo veikti vaikų darželis, vaikų prieglauda tapo išlaikoma valstybės

1919 m. – buvusio bravoro patalpose įsikūrė technikos mokykla.

1919 m. balandžio 30 d. – įkurtas Jurbarko miesto socialinės apsaugos skyrius.

1919 m. Jurbarke pradėjo veikti režisieriaus K. Glinskio teatro studija.

1919 m. spalio 12 d.  – įvyko Jurbarko rajono 500 darbininkų atstovų suvažiavimas dėl darbininkų buities dalykų ir pareikštas protestas dėl ketinimo grąžinti Vasilčikovui dvarus.

1919 m. – įsteigiama Jurbarko miesto ir valsčiaus senelių prieglauda.

1921 m – Lietuvos garlaivių akcinė bendrovė priregistravo Jurbarke du laivus - ,,Jūratė“ ir ,,Kastytis“. Uosto tada dar nebuvo.

1919 m. – Jurbarke veikė 17 ,,viešų girtavimo įstaigų“, 13 traktierių.

1919 m. birželio 13 d. – Jurbarko savivaldybė dešimčiai metų išsinuomojo Jurbarko elektros stotį ir oro tinklą, o rugsėjo 10 d. pernuomojo elektros stotį G. Feinbergui, išsilygusi nemokamai gatvėms apšviesti 1000 žvakių (šviesos stipruno vienetų).

1921 – 1934 m. – veikė žydų gimnazija.

1924 m. – Jurbarkas paskirtas Raseinių apskričiai ir tapo valsčiaus centru.

1924 m. – Jurbarke išleistas vokiečių kalbos vadovėlis. 

1925 m. – pastatyta gaisrinė.

1925 m. – Jurbarke veikia Žydų liaudies bankas ir Lietuvos ūkio banko skyrius.

1925 m. – Jurbarke, kaip ir ankstesniais metais, turgūs vyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais.

1925 m. birželio 6 ir 7 dienomis ,,Saulės“ draugijos salėje Vydūnas skaitė paskaitas apie sielos kultūrą ir kultūros eigą.

1925 m. – Jurbarke Antanas Giedraitis pradėjo leisti laikraštukus vaikams - ,,Saulutę“ ir ,,Žiburėlį“.

1925 m. - ,,Saulės“ progimnazija tapo gimnazija.

1926 m. – pradėjo veikti moderni pieninė.

1927 m. liepos 7 d. – Jurbarke lankėsi Prezidentas A. Smetona.

1928 m. – Jurbarke apsigyveno ir pradėjo kurti skulptorius Vincas Grybas.

1929 m. gegužės 5 d. – Jurbarke iškilmingai paminėtos 25 – osios spaudos atgavimo metinės.

1929 m. rugpjūčio 15 d. – jurbarkiškiai stebėjo pro miestą skrendantį vokiečių cepeliną, kuris keliavo aplink pasaulį.

1929 m. – Jurbarke jau 10 metų veikia Juozo Žiliaus knygynas.

1929 m. vasario 1 d. – darbą pradėjo ,,Saulės“ gimnazijos Jurbarko meteorologijos stotis.

1929 m. liepos 30 d. – laikraštyje pranešama, kad rugpjūčio 1 d. būsiąs atidarytas Lietuvos banko Jurbarko skyrius.

1930 m. – mieste veikė du kino teatrai.

1930 m. rugsėjo 8 d. – pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam.

1931 – 1937 m. – veikė žemės ūkio mokykla.

1931 m. gegužės 6 d. – žinutė, kad Jurbarke mirusi 112 metų amžiaus seniausia Jurbarko žydė Feigė.

1931 m. -  priimtas Vietos savivaldos įstatymas, juo remiantis, Raseinių apskrityje, kuriam tuomet priklausė Jurbarkas, buvo didinamos apskrities valdybų, viršaičių ir burmistrų teisės.

1932 m – mieste pastatyta nauja ligoninė, atidaryta džiovininkų sanatorija.

1934 m. sausio 1 d. – Jurbarke dirba du advokatai.

1934 m. lapkričio 24 d. – įvyko naujai išrinktos Jurbarko miesto tarybos pirmasis posėdis. Jame miesto burmistru išrinktas Raseinių apskrities policijos vadas Simas Lesniauskas, padėjėju – buvęs burmistras Jurgis Gepneris ir atstovu į apskrities tarybą Jonas Palubinskas.

Gruodžio 13 d. vyko antrieji burmistro rinkimai. Burmistru tapo Tautininkų sąjungos Jurbarko skyriaus sekretorius B. Butkus, sekretoriumi – žydų kandidatas B. Cheinas.

1935 m. – aptvertos kapinės, vartai papuošti angelų skulptūromis.

1935 m. vasario 23 d. – Jurbarko moterų ratelis surengė kaukių balių.

1935 m. gegužės 26 d. - ,,Saulės“ draugijos salėje vyko renginys, skirtas kariuomenės susiartinimo su visuomene dienai.

1935 m. liepos 15 d. verslininkas Jonas Eičius atidarė Kauno g. moderniškai įrengtą lietuvišką krautuvę.

1936 m. gegužės 9 d. – Jurbarke apskrities savivaldybė gydytojo J. Kilio name atidarė venerinių ligų ambulatoriją.

1936 m. gegužės 25 d. – laikraštis informuoja, kad baigiamas statyti Jurbarko keltas.

1937 m. – įkurta Viešoji biblioteka.

1937 m. gegužės 31 d. – laikraštis informuoja, kad prieš karą Jurbarke buvo per 30 alinių.

1937 m. rugsėjo 30 d. – Kauno uoste pakrikštytas pirmas Lietuvoje (Jurbarke) pastatytas motorlaivis ,,Birštonas“.

1937 m. lapkričio 20 d. kyla pernai pradėta statyti vaikų prieglaudai mokykla ir bendrabutis.

1938 m. sausio 10 d. – laikraštis pranešė, kad Jurbarke įrengta autobusų stotis.

1938 m – pradėjo veikti ketvirtoji lietuvių pradžios mokykla.

1940 m. – Jurbarke dirba 7 gydytojai (3 lietuviai ir 4 žydai).

1940 m. liepos 7 d. – Jurbarke kilo didelis gaisras.

1940 m – prasidėjo pirmoji sovietų okupacija.

 

Spausdinti