ugsėjo 22-osios vakarą Jurbarko rajono savivaldybės aikštėje buvo pagerbti Kęstučio apygardos partizanai – žmones, pasirinkę kovą už Lietuvos laisvę.
Jurbarko krašto muziejaus iniciatyva surengtas minėjimas suvienijo daugybę skirtingų institucijų, organizacijų ir žmonių vienoje rikiuotėje. Skirtingos uniformos ir tarnybos, tačiau visus tą vakarą vienijo pagarba Lietuvos istorijai, laisvei ir už ją kovojusiems žmonėms.
Istoriją tą vakarą buvo pasakojama ne tik žodžiais. Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatro atstovai ir Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos moksleiviai pristatė teatralizuotą kompoziciją, skirtą partizaniniam pasipriešinimui ir laisvės kovotojų pasirinkimui. Atėjusius pasveikino Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Tadas Černiauskas ir Jurbarko rajono savivaldybės meras Skirmantą Mockevičius. Vėliau aikštėje nuaidėjo Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono karių iškilmingi patrankos šūviai, o Kęstučio partizanų apygardos istoriją susirinkusiesiems pristatė Jurbarko krašto muziejaus direktorius.
Ypatingu minėjimo akcentu tapo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnio „Sikorsky UH-60 Black Hawk“ skrydis virš Jurbarko ir Jokūbaičių – pirmojo Kęstučio apygardos vado ir vieno jos kūrėjų, aviacijos leitenanto Juozo Kasperavičiaus-Visvydo gimtojo krašto. Šis simbolinis skrydis tarsi sujungė dvi epochas – tarpukario Lietuvos karo aviaciją, kurioje tarnavo Juozas Kasperavičius, ir šiandienos Lietuvos kariuomenę. Tai tapo prasminga pagarba žmogui, kurio gyvenime susijungė tarnystė Lietuvos karo aviacijoje ir vėlesnė kova už valstybės laisvę.
Tokio renginio nebūtume sukūrę vieni. Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam, prisidėjusiam darbu, pagalba, dalyvavimu ir buvimu kartu. Dėkojame Jurbarko kultūros centrui ir Konstantino Glinskio teatrui, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų batalionui, Jurbarko rajono savivaldybei, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Tauragės 307-ajai pėstininkų kuopai, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205-ajai lengvajai pėstininkų kuopai, Lietuvos šaulių sąjungos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio šaulių 7-ajai rinktinei ir Jurbarko Petro Paulaičio 701-ajai kuopai, Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams ir Lietuvos kariuomenės rezervo kariams, Lietuvos kariuomenės Karinėms oro pajėgoms, Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui, Jurbarko rajono policijos komisariatui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Kazimiero Skučo pasienio užkardai, Jurbarko priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Jurbarko rajono priešgaisrinei tarnybai, Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijai ir asociacijos „Jurbarkas gyvas“ savanoriams.Už renginio sklaidą dėkojame informaciniams rėmėjams – laikraščiams „Mūsų laikas“ ir „Šviesa“.
O svarbiausia – ačiū visiems jurbarkiečiams ir miesto svečiams, kurie tą vakarą buvo kartu. Jūsų dalyvavimas dar kartą parodė, kad mūsų krašto istorija nėra tik vadovėlių puslapiuose. Ji gyva tol, kol ją prisimename, pasakojame ir perduodame kitoms kartoms.
Tegul Kęstučio apygardos partizanų drąsa ir pasiaukojimas išlieka gyvi mūsų atmintyje.
