„Aš pati save sudeginau...“
Tai buvo paskutinėmis dienomis prieš mirtį ištarti Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarės Birutės Šiaulytės-Nedzinskienės žodžiai. 2020 metų gruodžio 4 d. mūsų kraštietei, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarei Birutei Nedzinskienei būtų sukakę 65-eri metai.
,,Ką mes pasakysime jiems, ar tai, kad esame viena iš seniausių tautų, kad turėjome didžiulę valstybę ir nepajėgėme jos išsaugoti? Kad išgyvenome begalę tautinių išniekinimų, okupacijų, sukilimų, tremčių ir prisikėlimų? Ar taip reikia kalbėti su gyvais ir mirusiais? Visa tai būtų tik graži ir liūdna poezija. Svarbiau nūnai yra pasakyti jiems, kad ir tas paskutinis žemės lopas po mūsų kojomis nėra tvirtas, nors mes ir pabandysime tvirčiau įsispirti į jį, kad gražiai, tauriai ir paprastai galėtume gyventi ir mirti...‘‘ (Birutės Nedzinskienės žodžiai, pasakyti 1989 m. vasarą Kaune, Santakoje, įvykusiame Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio ir Lietuvos Žaliųjų Judėjimo daugiatūkstantiniame mitinge.) „… jaučiu didelį norą ieškoti teisybės.“( Po rinkimų interviu Sąjūdžio laikraščiui “Kauno aidas” B.Nedzinskienė patvirtino, kad dabar svarbiausia yra Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas. Šiame interviu signatar4 ištarė ir pranašiškus savo likimui žodžius.) ,,Birutė buvo pavyzdys ir mums, ir visiems ją pažinojusiems. Ji degė Lietuva ir sudegė negailestingai greitai. Darbas privalėjo būti padarytas, nepaisant jos aukojamos sveikatos ar kolegų konjunktūros. Birutė buvo sunkus žmogus tiems, kurie nenorėjo sakyti tiesos, ir tiems, kurie, visų pirma, galvojo apie savo naudą.‘‘ (Z. Vaišvila)
Gyvenimo kelias
Birutė Nedzinskienė gimė 1955 m. gruodžio 4 d. Intos mieste, Komijoje, Rusijos TFSR, lietuvių partizanų rėmėjų ir tremtinių, Onos Šaulienės (Girdžiūtės) ir Prano Šaulio, šeimoje. 1961 m. su šeima sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Jurbarke. 1962 m. pradėjo mokslus Jurbarko 1-ojoje vidurinėje mokykloje, 1972–1973 m. mokėsi ir vidurinį išsilavinimą įgijo Jurbarko 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1973–1979 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Kauno vakariniame skyriuje, įgijo filologės lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. 1979–1989 m. dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Vitražo ir skulptūros galerijoje (sovietų valdžios uždarytoje Kauno Įgulos bažnyčioje) ekskursijų vadove, vyresniąja moksline bendradarbe.
1988 m. birželio 10 d. įsikūrus Kauno Sąjūdžiui, įsitraukė į jo veiklą, buvo išrinkta Kauno Sąjūdžio tarybos nare. 1988 m. spalio 22–23 d. buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatė, išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo nare. Sąjūdyje veikė labai aktyviai, ypač domėjosi ir gilinosi į sovietinio režimo aukų atminimo, ginkluotą pasipriešinimą sovietiniams okupantams pokario Lietuvoje įamžinimą. 1988 m. liepos 30 d. kartu su bendraminčiais įkūrė „Tremtinio“ klubą, o tų pačių metų spalio mėn. parengė ir išleido savaitraščio „Tremtinys“ 1-ąjį numerį. 1989–1990 m. buvo Lietuvos tremtinių sąjungos tarybos narė, 1990–1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatė. 1992 m. vasario 5 d. paskirta į Aukščiausiosios Tarybos laikinąją tyrimo komisiją Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti. Priklausė Sąjūdžio junginei frakcijai, nuo 1992 m. sausio 22 d. – Tautos pažangos frakcijai.
1991 m. sausio 8 d. prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ šalininkams šturmuojant Aukščiausiosios Tarybos rūmus, Birutė Nedzinskienė kreipėsi į vidiniame kieme susirinkusią minią, taip apramindama įsisiautėjusius užpuolikus. 1992 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. 1993 m. vasario – spalio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos kanceliarijos vedėja. Mirė 1994 m. rugpjūčio 24 d. , palaidota Žemųjų Kaniūkų kapinėse Kaune. 2005 m. kovo 7 d. apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino medaliu (po mirties).
Filmas sukurtas Leono Glinskio ir Reginos Staniulienės.
Jei filmo nematote, spauskitę nuorodą https://www.facebook.com/Jurbarkokrastomuziejus/videos/2117557395044480