.png)
Suvalkija (Sūduva) – Lietuvos Nepriklausomybės lopšys, Suvalkija (Sūduva) – Vakarų Europos kultūros kūdikis
Lietuvos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė Suvalkijos (Sūduvos) metais.
Suvalkija – Lietuvos etnografinis regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį (Marijampolės aps. Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio rajonus, Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis). Sūduva yra etninės sūduvių, apie I tūkstantmečio vidurį išsiskyrusių iš didelio baltų vieneto – jotvingių, etninės žemės. XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
Po III Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Suvalkija buvo valdoma Prūsijos. Ji buvo įvardinta kaip Naujosios Rytų Prūsijos dalis. Tuo metu Prūsija buvo viena pažangiausių ekonomiškai besivystančių Europos valstybių. Tai turėjo įtakos ir Suvalkijos europėjimui. Ypač pagyvėjo miestai, patekę į prekybos kelius tarp Rusijos ir Prūsijos. Miestuose buvo statomi mūriniai namai, tiesiamos gatvės, susirūpinta higiena, mokyklų steigimu.
Pirmosios lietuviškos knygelės, maldaknygės buvo rašomos Suvalkijoje. Bene ryškiausias lietuvybės žadintojas – kunigas A. Tatarė – kilęs iš Sintautų parapijos.
Marijampolės, Suvalkų gimnazijų, Veiverių seminarijos ir Seinų kunigų seminarijos auklėtiniai buvo pirmieji lietuvybės žadintojai, iškėlę ir Lietuvos, kaip valstybės, atkūrimo idėją.
Dr. J. Basanavičiaus ,,Aušra“ prikėlė romantiškąją Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės praeitį. Dr. V. Kudirka pradėjo vystyti moderniosios Lietuvos valstybės atkūrimo idėją. 1888 m. Varšuvos studentų įkurta organizacija „Lietuva“ iškėlė idėją apie būsimos Lietuvos ateitį. Tai skelbė po ,,Varpo“ vėliava susibūrę jaunieji suvalkiečiai, besimokantys Varšuvos ir Maskvos universitetuose.
Derlingi laukai, darbštumas leido suvalkiečiams tapti turtingiausiais ūkininkais, duoti Lietuvai tuo laikotarpiu bene daugiausiai išsilavinusių žmonių. Majorato teisė (nuosavybės paveldėjimo sistema, pagal kurią visas turtas tenka vyriausiajam sūnui arba vyriausiajam giminės asmeniui, paprastai – vyrui) ir kitos sąlygos greičiausiai turėjo įtakos suvalkiečių charakteriui – dauguma jų yra racionalūs, sumanūs, labai taupūs.
Nuo kovo 30 d. iki gegužės 16 d. Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje eksponuojama paroda, skirta Suvalkijos metams. Parodoje susipažinsite su Sūduvos dvarų kultūros atspindžiais krašto istorijoje, Suvalkijos kraštovaizdžiu, Vilkaviškio krašto etnografinėmis sodybomis. Parodą parengė Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus.