Nuo vasario 1 d. Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje eksponuojama fotografijų paroda „Žemaitiška sodyba“.

Nuo vasario 1 d. Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje eksponuojama fotografijų paroda  „Žemaitiška sodyba“.

 Parodoje eksponuojamos senųjų sodybų nuotraukos iš įvairių Žemaitijos rajonų ir Lietuvos liaudies buities muziejaus.

 Lyginant su kitomis Lietuvos etnografinėmis sritimis, trobesių žemaičių sodybose būdavo  daugiausia. Pilname žemaitiškos sodybos trobesių sąraše būdavo iki 10 statinių: namas (numas), klėtis, tvartai, daržinė, jauja, rūsys (šakniavaisiams laikyti pusiau į žemę įleista patalpa su stogeliu, ubladė (nedidelis pastatėlis su duonkepe krosnimi), bragas (šienui arba šiaudams sukrauti stogelis ant keturių stulpų), dengta žardinyčia arba žardai (žardinė), šulinys, stogastulpis. Originali pastatų architektūra, vidaus išplanavimas. Panašiai kaip ir visa sodyba, pastatų vidus labai diferencijuotas: gyvenamas namas dalijamas kartais iki 10 patalpų; tradicinė joje yra kai kur dar išlikusi virenė (kaminas) su ugniakuru. Klėtyse vėlgi randama iki 7 patalpų (grūdinė, klėtsanga, mėsinė, špikierius, mergų kamaros, vaikų, bočių kamaros). Tvartai neretai dvilinko, trilinko plano. Stogai dažnai keturšlaičiai, žemai nuleistomis pastogėmis, su gražiais čiukurais. Kalvotosios Žemaitijos kraštovaizdyje dominuoja sodybos ansambliškumas, savitas jos siluetas, įsiliejimas į natūralią reljefo ir želdinių kompoziciją. Žemaičių valstiečiai sodyboms išsirinkdavo patogias ir gražias vietas šalia kalvelės, prie upės, pamiškėje. 

Parodą parengė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.