Nuotraukose mūsų mamos, močiutės jaunystėje, jos- gimnazistės, šokėjos, aktorės… Jos brandžios asmenybės - mokytojos, gydytojos, siuvėjos, medicinos darbuotojos. Tarpukario mamos aktyvios visuomenininkės, kultūros darbuotojos, netgi verslininkės. Iš nuotraukų žvelgia pasipuošusios, stilingos to meto moterys, su meile apkabinačios savo vaikus, puoselėjančios šeimos tradicijas, kupinos patriotinių jausmų- meilės Lietuvai. Bet svarbiausia: jos- tiesiog Mamos- visada mylinčios, užjaučiančios, laukiančios…
Parodoje eksponuojamos nuotraukos iš Jurbarko krašto muziejaus rinkinio.
LIETUVOJE MOTINOS DIENĄ IMTA ŠVĘSTI TARPUKARIU
XX a. 1-me ketvirtyje motinai pagerbti paskyrė šventę – Motinos dieną. Motinos diena Lietuvoje imta švęsti nuo 1929 m. Vėliau, sovietmečiu, visuomenės ji buvo tarsi užmiršta. Sąjūdžio Atgimimo metais visa Lietuva vėl buvo pakviesta viešai švęsti Motinos dieną.
Motinos vaidmuo istoriniu aspektu – daugiareikšmis. Jos, kaip ir tėvo teisė, jau buvo minima 1529 m. Lietuvos Statute. Motinos vaidmuo ypač išryškėjo nuo XVII a., kai ji išlydėdavo savo vaikus į tuomet vykusius sukilimus bei karus. Tarpukariu ( 1928 m.) Kaune vykusioje Moterų konferencijoje buvo pasiūlyta pastatyti paminklą lietuvei motinai. Tais pačiais metais motinai buvo skirtas penktas žurnalo „Moteris“ numeris. Katalikių moterų draugijos pastangomis 1929 m. kovo 24 d. Kaune sušauktame įvairių moterų organizacijų ir spaudos atstovų susirinkime buvo nutarta Motinos dieną Lietuvoje švęsti kasmet 1-ąją gegužės mėn. sekmadienį. Jai rengti buvo sudarytas komitetas. Studentai vyko į kaimus pasveikinti savo motinų, parapijose padėti organizuoti šventinius Motinos dienos paminėjimus. Pokario metais, vykstant partizaninei kovai, tūkstančiai motinų apraudojo už Lietuvos laisvę žuvusius savo sūnus, išgyveno tremties kančias. Sovietmečiu viešai švęsti Motinos dienos buvo atsisakyta. Sąjūdžio metais Motinos dienos šventimo tradicija atgimė .
Parengė muziejaus rinkinio saugotoja A. Drejerienė