Jurbarko krašto muziejuje lankėsi Klaipėdos universiteto ir Vilniaus dailės akademijos mokslo darbuotojas Tomas Rimkus. Buvo prašoma mokslo darbuotojui dr. Tomui Rimkui leisti tirti muziejaus fonduose saugomą, Girdžių apylinkėse iškastą rago dirbinį - fotografuoti ir imti mėginius AMS 14C datavimui (iki 0,5-1 g). Tyrimai reikalingi vykdant Lietuvos mokslo tarybos projektą „Vakarų Lietuvos akmens amžiaus kaulo ir rago dirbiniai: technologija ir chronologija’’. Vykdomas mokslo projektas apie akmens amžiaus kaulo ir rago dirbinius Vakarų Lietuvoje. Muziejaus fonduose saugomas raginis kirvelis sudomino mokslininkus. Mėginiai paimti, lauksime tyrimų rezultatų.

Paroda veiks prie Jurbarko krašto muziejaus nuo rugpjūčio 23 d. iki rugsėjo 1 d.

Lidija Meškaitytė gimė 1926 m. gruodžio 30 d. Antšvenčių kaime, netoli Smalininkų. Jos vaikystė prabėgo gamtos apsuptyje, kur į lygumų kraštovaizdį gražiai įaugę miškai, kur ramiai Nemuno link teka Šventosios upelis, o netoliese tyvuliuoja Pašvenčio ežerėlis. Nenumaldomas mergaitės noras pažinti pasaulį skatino ją stropiai mokytis, daug skaityti, pačiai lavintis.

Deja, prasidėjus karui, Lidija buvo priversta palikti mokyklą, neilgai trukus, teko apleisti ir gimtinę. Kartu su kitomis Klaipėdos krašto šeimomis 1944 m. rudenį Meškaičiai buvo evakuoti į Vokietijos gilumą. Karui baigiantis, Lidija su tėvais grįžo į Lietuvą, traukiniu atvyko į Kauną. Čia juos ištiko skaudi nelaimė, nulėmusi tolimesnį būsimosios dailininkės gyvenimą – naktį kilusios audros metu ant miegančių Meškaičių užvirto apdegusi stoties mūro siena. Iš šeimos daugiausia nukentėjusi Lidija jau nebegalėjo grįžti į gimtuosius Antšvenčius savomis kojomis. Ji buvo atvežta į karo apniokotus namus kaip sunkus ligonis, kuriam jau visam laikui atimta galimybė gyventi taip, kaip gyvena kiti. Ji užsidarė giliai savyje, slėpdama nuo kitų savąjį skausmą ir negalią.

Pirmąją Jurbarko krašto šventės dieną užbaigė džiazo muzikos koncertas prie Jurbarko krašto muziejaus.