Alma Budrytė-Busch

Gimė ir užaugo Aukštaitijoje, Kupiškio raj. Paviešinčių km. 1984 m. baigė Subačiaus vidurinę mokyklą.

Mokėsi Kauno Taikomosios dailės mokykloje, baigė Klaipėdos pedagoginį universitetą.

Nuo 1996 m. gyvena Jurbarke. Nuo 2005 m. lanko V. Grybo memorialinio muziejaus suaugusiųjų dailės studiją „Formos kalba“. Šioje studijoje mokėsi tapyti aliejiniais dažais, susipažino su vitražo technika, lipdymu iš molio, tapyba ant šilko, vėlimo iš vilnos. 2007 m. V. Grybo memorialiniame muziejuje surengė pirmąją personalinę tapybos ant šilko parodą „Minčių keliai“. Dalyvavo visose dailės studijos rengiamose parodose: „Tiffani lempos“, „Vitražo miniatiūros“, „Angelai“, „Prancūzų modernistai a la“, „100 portretų“, „Meilės dievai, mūzos ir dalyviai“, „Duoklė Šopenui“, „Lauko paveikslai, istorinis kostiumas“, „Porcelianinės lėlės“, „Moters pasaulis“, „Šventųjų skulptūros iš vilnos“, „1000 pilkų atspalvių“ ir kt.

Nuo vasario 1 d. Jurbarko krašto muziejaus Parodų ir koncertų salėje eksponuojama fotografijų paroda  „Žemaitiška sodyba“.

 Parodoje eksponuojamos senųjų sodybų nuotraukos iš įvairių Žemaitijos rajonų ir Lietuvos liaudies buities muziejaus.

Sausio 27 dieną pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš kurių beveik 1,1 milijono – žydų. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui. 

Sausio 27 dieną pasaulis mini Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. 1945 metų sausio 27 dieną buvo išvaduota Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje, kuriame naciai sunaikino pusantro milijono žmonių, iš kurių beveik 1,1 milijono – žydų. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui. 

Šią dieną pasaulyje organizuojama akcija „#WeRemember / #MesPrisimename“, skirta prisiminti Holokausto aukas, liudytojus ir gelbėtojus, gyvenusius Lietuvos miestuose ir miesteliuose.

Jurbarko žydų bendruomenės istorija minima jau nuo XV a. Žydai Jurbarke, kaip ir kituose Lietuvos miesteliuose, suformavo savotišką gyvenimo erdvę. Daugiausia žydai bendravo tarpusavyje jidiš kalba, tuokėsi daugiausia su bendratikiais. Jurbarko žydai gražiai sugyveno su lietuviais – kartu dirbo, o uždarius žydų mokyklą, lietuvių ir žydų vaikai mokėsi kartu. 1786 metais žydai Jurbarke pastatė puošnią medinę sinagogą, o 1867 metais buvo pastatyta mūrinė, žieminė, šildoma sinagoga. Ypatingą vietą Jurbarko gyvenime užėmė žydų parkas, įkurtas prie žydų mokyklos, kuriame veikė bufetas, vyko įvairios šventės, sporto varžybos, o žiemomis veikė čiuožykla. Prieš Antrąjį pasaulinį karą žydai Jurbarke sudarė 42 procentus gyventojų. Šiandien žydų bendruomenės nebėra. 1941 m. per du mėnesius ji buvo sunaikinta. Apie tai byloja šalia žydų kapinių įrengtas memorialas Holokausto aukoms atminti.

Filmo peržiūra "Jurbarkiečiai - LR Parlamento gynėjai. 1991 m. sausis"
Sausio 13-tą dieną: 10 val., 13 val., 15 val. arba mūsų Facebook paskyroje.

2021 metais buvo vykdomas projektas, skirtas paminėti Laisvės gynėjų dienos 30-metį. Jo metu, pasitelkus Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos gimnazistą Roką Grinkevičių ir istorijos mokytoją Joną Laurinaitį, buvo sukurtas filmas „Jurbarkiečiai – LR Parlamento gynėjai. 1991 m. sausis“, kuriame užfiksuoti patriotiškai nusiteikusių laisvės gynėjų jurbarkiečių veidai, prisiminimai, išgyvenimai, mintys ir likimai. Kuriant filmą buvo pakalbinta nedidelė dalis visų jurbarkiečių, tą lemtingą naktį buvusių Vilniuje (ne visi laisvę gynę jurbarkiečiai sutiko dalintis skaudžiais prisiminimais, o dalis jau iškeliavę Anapilin), tačiau dokumentinis filmas „Jurbarkiečiai – LR Parlamento gynėjai. 1991 m. sausis“ yra labai vertingas, įprasminantis visos tautos ir mūsų miesto žmonių pasiaukojimą vardan Lietuvos laisvės.

Jurbarkiečiai, prisiekę Aukščiausioje Taryboje ir 1991 m.  sausio 13 d. gynę Lietuvos laisvę Vilniuje: Arūnas Alijošius, Alvydas Balčaitis, Raimondas Bosas, Rinaldas Bosas, Rimvydas Bunikis, Robertinas Bunikis, Vytautas Bunikis, Gintaras Čerauskas, Modestas Danielius, Edvardas Drejeris, Virglijus Enskaitis, Virginijus Gečas, Antanas Jokšas, Arūnas Jokubaitis, Remigijus Kleinys, Evaldas Kucinas, Vytautas Mickevičius, Vladimiras Okunevas, Rimantas Pinaitis, Žydrūnas Stankus, Kęstutis Sutkus, Arvydas Šidlauskas, Česlovas Šlėgaitis, Saulius Tolpežnikas, Eugenijus Žukauskas, Vidas Statkevičius.