Nuotraukose mūsų mamos, močiutės jaunystėje, jos- gimnazistės, šokėjos, aktorės… Jos brandžios asmenybės -  mokytojos, gydytojos, siuvėjos, medicinos darbuotojos. Tarpukario mamos aktyvios visuomenininkės, kultūros darbuotojos, netgi verslininkės. Iš nuotraukų žvelgia pasipuošusios, stilingos to meto moterys, su meile apkabinačios savo vaikus, puoselėjančios šeimos tradicijas, kupinos patriotinių jausmų- meilės Lietuvai. Bet svarbiausia: jos- tiesiog Mamos- visada mylinčios, užjaučiančios, laukiančios…

   Gegužės 2-ąją sukanka 150 metų, kai  Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), netoli Skirsnemunės, gimė poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Tai iškili Lietuvos asmenybė, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, poliglotas- mokėjęs 15 kalbų, vertėjas. Lietuvių literatūros istorijoje J. Baltrušaitis įvardijamas kaip ryškiausias lietuvių poetas simbolistas, rašęs lietuviškai ir rusiškai. Lietuvių kalba parašytuose kūriniuose- Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su buities ir gamtos vaizdais. Žinomiausias poeto eilėraštis „Ramunėlė“ – poetinis šedevras, kuriame atskleistas intymus žmogaus ryšys su gamta ir pasiekta poetinio vaizdo, garso ir jausmo vienovė. Eilėraščiuose „Amžių žvaigždynas“, „Mana mintis – žvaigždžių slapties troškimas...“ išsakomas aukštosios dvasinės būties grožis ir ilgesys. Gyvendamas Maskvoje,  su kitais lietuviais dalyvavo jų savišalpos draugijos veikloje, rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėliais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų likimu. Ženklus buvo mūsų kraštiečio diplomato darbas- žymiems Rusijos inteligentijos atstovams sudarė galimybes pasitraukti į Vakarus, prisidengiat lietuvių pabėgėlių grįžimu į Tėvynę. Tarp išgelbėtųjų- M. Dobužinskis, K. Balmontas, B. Zaicevas su šeima - taip pelnydamas baltosios rusų emigracijos pagarbą jaunai Lietuvos valstybei. Turėjo didelį autoritetą diplomatiniame korpuse, tarpukaryje ilgą laiką buvo renkamas šio korpuso seniūnu. 1939 m. J. Baltrušaitis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. Iki mirties ( 1944) su šeima gyveno Paryžiuje ir taip išvengė sovietų arešto. Sūnus Jurgis Baltrušaitis taip pat nusipelnęs žmogus- Lietuvos diplomatas, dailės istorikas, medievistas.

Roma Serapinaitė / Loreta Stankutė
Baigė Vilniaus Dailės Akademiją
Dalyvauja  Parodose Lietuvoje ir užsienyje
Gyvena Kaune

Jurbarko krašto muziejus kviečia priešmokyklinukus, pradinių klasių mokinius, penktokus, šeštokus į velykinę edukacinę valandėlę ,,Kas yra Velykos?“. Joje susipažinsite su šios šventės papročiais ir tradicijomis. Galėsite pažaisti velykinius žaidimus, dekupažo technika nusidažyti margutį. Kaina vienam dalyviui – 1 euras. Visai grupei - 5 eurai už medžiagas ir renginio vedimą. Reikalinga išankstinė registracija tel. 8 447 52710.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Jurbarke, kaip ir visoje šalyje, keitėsi miestų ir miestelių politinė, ekonominė, socialinė ir kultūrinė padėtis. Įsikūręs prie Nemuno, Jurbarkas statė  malūnus, elektros stoteles, lentpjūves, plėtė laivybą... Jurbarke –transportas: garlaiviai, baržos, sieliai. Buvo apie 10 jurbarkiškių savininkų arba su Jurbarku kooperuojančių keleivinių ir transporto garlaivių. Jurbarko miesto prekyba buvo žydų rankose. Ji augo ir plėtėsi. Jurbarke jau buvo galima įsigyti daug prabangos prekių. Ypač jas pirko atsiradęs gausus būrys įmonių savininkų, valdininkijos atstovų teisininkų,  gydytojų, viešbučių, restoranų savininkų. Reikšminga buvo Jurbarko progimnazijos, vėliau gimnazijos įkūrimas, įvairių sąjungų ir organizacijų atsiradimas. Pagausėjęs inteligentų būrys pasipildė menininkais, muzikantais, bibliotekininkais, dainininkais, teatro mėgėjais, karininkija. Nepriklausomos Lietuvos laikais atsiradę gyvenimo pokyčiai, inteligentijos, valdininkijos, verslo, mokslo, kultūros darbuotojų ir savininkų luomo pagausėjimas sudarė sąlygas bendrauti, susipažinti su inteligentijos gyvenimu svetur. Augančios pajamos, kultūriniai mainai įtakojo privačios nuosavybės puoselėjimo poreikį, norą gyventi gražioje ir prabangioje aplinkoje: turėti gražius ir skoningus baldus, meno vertybėmis papuoštas kambarių sienas, vertingus indus ir kitus daiktus. Žmonės turiningiau ėmė leisti laisvalaikį, siekti mokslo žinių, įsigyti vertingų knygų.