Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Jurbarke, kaip ir visoje šalyje, keitėsi miestų ir miestelių politinė, ekonominė, socialinė ir kultūrinė padėtis. Įsikūręs prie Nemuno, Jurbarkas statė malūnus, elektros stoteles, lentpjūves, plėtė laivybą... Jurbarke –transportas: garlaiviai, baržos, sieliai. Buvo apie 10 jurbarkiškių savininkų arba su Jurbarku kooperuojančių keleivinių ir transporto garlaivių. Jurbarko miesto prekyba buvo žydų rankose. Ji augo ir plėtėsi. Jurbarke jau buvo galima įsigyti daug prabangos prekių. Ypač jas pirko atsiradęs gausus būrys įmonių savininkų, valdininkijos atstovų teisininkų, gydytojų, viešbučių, restoranų savininkų. Reikšminga buvo Jurbarko progimnazijos, vėliau gimnazijos įkūrimas, įvairių sąjungų ir organizacijų atsiradimas. Pagausėjęs inteligentų būrys pasipildė menininkais, muzikantais, bibliotekininkais, dainininkais, teatro mėgėjais, karininkija. Nepriklausomos Lietuvos laikais atsiradę gyvenimo pokyčiai, inteligentijos, valdininkijos, verslo, mokslo, kultūros darbuotojų ir savininkų luomo pagausėjimas sudarė sąlygas bendrauti, susipažinti su inteligentijos gyvenimu svetur. Augančios pajamos, kultūriniai mainai įtakojo privačios nuosavybės puoselėjimo poreikį, norą gyventi gražioje ir prabangioje aplinkoje: turėti gražius ir skoningus baldus, meno vertybėmis papuoštas kambarių sienas, vertingus indus ir kitus daiktus. Žmonės turiningiau ėmė leisti laisvalaikį, siekti mokslo žinių, įsigyti vertingų knygų.
Jurbarko krašto muziejaus darbo laikas
Administracija
I–IV 8.00–17.00 val.
V 8.00–15.45 val.
VI–VII nedirba
Lankytojų priėmimas
II–V 9.00–18.00 val.
VI 10.00–15.00 val.
VII–I nelankymo dienos