Akcijos esmė. Atvykite į Veliuoną ir nusifotografuokite prie paminklo kunigaikščiui Gediminui Veliuonoje (ant Gedimino kapo kalno). 

Dalyviai. Pavieniai asmenys, šeimos, mokinių klasės, mokyklos,  kolektyvai, organizacijos, draugijos ar pan.

Nuotrauką pateikti. Nuotrauką siųskite el. paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. su trumpu aprašymu: kas užfiksuota nuotraukoje, kada lankėtės Veliuonoje, trumpas komentaras ir vieno iš dalyvių kontaktai. 

Akcijos laikas. Akcija vyks nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki spalio 31 d. 

Akcijos dalyvių apdovanojimas. Originaliausių, įdomiausių nuotraukų pateikėjai bus apdovanoti. Nuotraukų pateikėjai bus suskirstyti į tris kategorijas:  I. Pavieniai asmenys, šeimos. II. Mokinių klasės, mokyklos. III. Kolektyvai, organizacijos, draugijos ir pan.

Akcijos organizatoriai: Veliuonos krašto istorijos muziejus, Veliuonos seniūnija. 

Operacija „Vesna“ (rus. Операция «Весна») – Sovietų Sąjungos 1948 m. gegužės 22-23 dienomis įvykdytas žiaurus mūsų tautos naikinimas. Jos tikslas – „nacionalistinių grupuočių Lietuvoje susilpninimas ir likvidacija“. Maskvos planuose buvo numatyta į Jakutiją (vėliau pakeista – į Buriatijos – Mongolijos ASSR) ir į Krasnojarsko kraštą ištremti 48 tūkstančius žmonių. Per operaciją ,,Vesna“ iš Lietuvos ištremti partizanai, jų šeimų nariai, karininkija, inteligentija, kiti antitarybiniai veikėjai. Iš viso ištremta 39 766 žmonių.

Gegužės 23 d. 11 val. Jurbarko krašto muziejuje vyks renginys ,,Pavasaris Sibire – 1948 m.“, skirtas  operacijos ,,Vesna“ 75 – osioms metinėms paminėti. Kviečiame jurbarkiečius, miesto svečius, moksleivius, buvusius tremtinius, partizanus ir jų artimuosius, atvykti į šį renginį. Išgirsime buvusių tremtinių prisiminimus apie gyvenimą tremtyje, jų išgyvenimus.

Renginyje tremties ir partizanų kovos dainas atliks LTPKS Jurbarko filialo ansamblis ,,Versmė“ (vad. A. Samys), tekstus skaitys Jurbarko K. Glinskio liaudies teatro (vad. D. Samienė) aktoriai.

Po renginio - pabendravimas  prie  kavos puodelio.

Gegužės  18 – oji – Tarptautinė muziejų diena. Ji švenčiama nuo 1978 metų 150 – yje pasaulio šalių. 

Gegužės 18 d. nuo 10 iki 17 val. jurbarkiečius ir miesto svečius kviečiame nemokamai aplankyti Jurbarko krašto muziejų, susipažinti su jo ekspozicijomis ir parodomis.

13 val. - Kviesime su muziejininku pasivaikščioti po dvaro parką: susipažinti su  jo istorija, architektūra, dvariškių gyvenimu ir pramogomis. Reikalinga išankstinė registracija tel. 8 447 52710 arba muziejininkės A. Meizeraitienės tel. 867606630. 

15 val.-  Prisiminsime iškilų mūsų kraštietį poetą, diplomatą Jurgį Baltrušaitį. Aptarsime parodą, skirtą J. Baltrušaičio 150 – osioms gimimo metinėms paminėti.

16 val.- Muziejaus lankytojai galės dalyvauti edukaciniame užsiėmime ,,Daiktų puošyba dekupažu“. Šios technikos mokins dailės mokytoja Jurgita Davidavičienė. Pageidaujančius dalyvauti šioje edukacijoje prašome iš anksto registruotis aukščiau nurodytais telefonais. 

Parodų ir koncertų salėje susipažinsite su dailininkių Romos Serapinaitės ir Loretos Stankutės tapybos ir piešinių ant šilko paroda ,,Tarp žemės ir dangaus“. Šie kūriniai buvo pristatyti Tailande ir daugelyje Lietuvos vietų.

Iki malonaus susitikimo gegužės 18 d. Jurbarko krašto muziejuje.

Nuotraukose mūsų mamos, močiutės jaunystėje, jos- gimnazistės, šokėjos, aktorės… Jos brandžios asmenybės -  mokytojos, gydytojos, siuvėjos, medicinos darbuotojos. Tarpukario mamos aktyvios visuomenininkės, kultūros darbuotojos, netgi verslininkės. Iš nuotraukų žvelgia pasipuošusios, stilingos to meto moterys, su meile apkabinačios savo vaikus, puoselėjančios šeimos tradicijas, kupinos patriotinių jausmų- meilės Lietuvai. Bet svarbiausia: jos- tiesiog Mamos- visada mylinčios, užjaučiančios, laukiančios…

   Gegužės 2-ąją sukanka 150 metų, kai  Paantvardžio kaime (Jurbarko r.), netoli Skirsnemunės, gimė poetas, vertėjas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis (1873–1944). Tai iškili Lietuvos asmenybė, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras, poliglotas- mokėjęs 15 kalbų, vertėjas. Lietuvių literatūros istorijoje J. Baltrušaitis įvardijamas kaip ryškiausias lietuvių poetas simbolistas, rašęs lietuviškai ir rusiškai. Lietuvių kalba parašytuose kūriniuose- Lietuvos išlikimo tema, filosofinė refleksija ir alegorija jungiama su buities ir gamtos vaizdais. Žinomiausias poeto eilėraštis „Ramunėlė“ – poetinis šedevras, kuriame atskleistas intymus žmogaus ryšys su gamta ir pasiekta poetinio vaizdo, garso ir jausmo vienovė. Eilėraščiuose „Amžių žvaigždynas“, „Mana mintis – žvaigždžių slapties troškimas...“ išsakomas aukštosios dvasinės būties grožis ir ilgesys. Gyvendamas Maskvoje,  su kitais lietuviais dalyvavo jų savišalpos draugijos veikloje, rūpinosi Pirmojo pasaulinio karo lietuvių pabėgėliais, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų likimu. Ženklus buvo mūsų kraštiečio diplomato darbas- žymiems Rusijos inteligentijos atstovams sudarė galimybes pasitraukti į Vakarus, prisidengiat lietuvių pabėgėlių grįžimu į Tėvynę. Tarp išgelbėtųjų- M. Dobužinskis, K. Balmontas, B. Zaicevas su šeima - taip pelnydamas baltosios rusų emigracijos pagarbą jaunai Lietuvos valstybei. Turėjo didelį autoritetą diplomatiniame korpuse, tarpukaryje ilgą laiką buvo renkamas šio korpuso seniūnu. 1939 m. J. Baltrušaitis buvo paskirtas Lietuvos pasiuntinybės Prancūzijoje patarėju. Iki mirties ( 1944) su šeima gyveno Paryžiuje ir taip išvengė sovietų arešto. Sūnus Jurgis Baltrušaitis taip pat nusipelnęs žmogus- Lietuvos diplomatas, dailės istorikas, medievistas.

Roma Serapinaitė / Loreta Stankutė
Baigė Vilniaus Dailės Akademiją
Dalyvauja  Parodose Lietuvoje ir užsienyje
Gyvena Kaune